1.Teršalai ir pagrindiniai šaltiniai lydant ir liejant
Lydymo ir liejimo procesų poveikis aplinkai daugiausia atsispindi taršoje pramoninėmis išmetamosiomis dujomis. Pagrindiniai išmetamųjų dujų teršalai yra: išmetamosios dujos, sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOx), aliuminio junginiai (Al2O3), gamybos dulkių ir HCl bei nedidelis kiekis Cl2ir kt.
Pagrindiniai aliuminio lydymo krosnių išmetamų degimo dujų teršalai yra išmetamosios dujos, SO2, ir NEx. Pridedant medžiagas, maišant ir lydymo metu išskiriant šlaką, susidaro dulkės, tokios kaip aliuminio junginiai (Al)2O3) taip pat gaminamas. Smulkinimo, sijojimo ir lydymosi dangos metu, kaip ir reverberacinė krosnis, ji taip pat išskiria gamybos dulkes ir degimo išmetamąsias dujas. Be to, pridėjus tretinių atliekų (aliuminio likučių), turinčių įvairių alyvų, emulsijų, grafito ir kitų stiprių teršalų, teršalų, tokių kaip dūmai, SO, kiekis.2, NExir tt pramoninėse išmetamosiose dujose, kurias išskiria aliuminio lydymo krosnis, akimirksniu padidėja, o tai padidina atmosferos aplinkos taršą.
Rafinavimo proceso metu dėl aliuminio paviršiaus oksidacijos ir kietojo srauto panaudojimo krosnies durys su pertraukomis išskiria aliuminio junginių dulkes, HCl ir nedidelį kiekį Cl.2.
Žinoma, aliuminio lydinio liejimo procese naudojama vandens aušinimo technologija reikalauja didelės aušinimo cirkuliacijos. Dėl ilgalaikio naudojimo šiuose vandenyse yra tam tikrų priemaišų ir skendinčių medžiagų, kurios, reguliariai išleidžiamos, sukels tam tikrą vandens aplinkos taršą.
2.Pagrindiniai teršalų šaltiniai plokščių ir juostų valcavimo metu
① Frezavimo paviršiaus tepimasFrezavimo paviršiaus tepalas dažniausiai yra emulsinis, kurio koncentracija yra 2–10%. Po tam tikro perdirbimo emulsiją reikia išmesti ir išleisti. Atliekų emulsija yra pavojingos atliekos ir terš aplinką.
②Odinimas ir plovimasLuito ėsdinimo ir plovimo procesas paprastai nuriebalinamas 10% ~ 20% N2OH tirpalas 60-80 laipsnių temperatūroje, nuplaunamas šaltu vandeniu, neutralizuojamas 20-30% azoto rūgšties tirpalu ir galiausiai nuplaunamas karštu vandeniu. Skalavimo nuotekų, susidarančių ėsdinimo ir plovimo procese, pH vertė paprastai yra nuo 6 iki 8. Tačiau rūgščių ir šarminių atliekų skysčiai naudojimo metu išskirs rūgščią ir šarminę dulksną, sukeldami tam tikrą atmosferos aplinkos taršą, todėl bus išmesti į metalo laužą. po naudojimo laikotarpio (apie 6 mėnesius) dėl per didelio priemaišų kiekio. Rūgščių ir šarminių skysčių atliekos yra pavojingos atliekos, o tiesioginis išleidimas turi didelį taršą ir korozinį poveikį vandens aplinkai ir drenažo įrenginiams.
③Karštas valcavimasPlačiausiai naudojamas aušinimo tepalas yra emulsija, kurios koncentracija yra 2% ~ 8%, o tarnavimo laikas yra 3 ~ 6 mėnesiai. Valcavimo metu emulsija susiduria su aukštos temperatūros luitais ir ritinėliais, dėl kurių susidarys didelė alyvos dulksna ir dūmai, kurie sukels tam tikrą atmosferos taršą. Po tam tikro perdirbimo emulsija pašalinama, o tiesioginis išleidimas užterš vandens aplinką.
④Šaltas valcavimasDažniausiai naudojamas aušinimo tepalas yra bazinės alyvos ir 1% ~ 10% priedų mišinys. Bazinė alyva daugiausia sudaryta iš sočiųjų angliavandenilių, cikloalkanų, aromatinių angliavandenilių ir nedidelio kiekio olefinų. Priedai daugiausia yra ilgos grandinės riebalų rūgštys, riebalai ir alkoholiai. Šalto valcavimo metu susidarys didelis kiekis alyvos rūko ir dūmų (daugiausia žibalo garavimo produktas), kurie sukels didelę atmosferos taršą. Be to, po tam tikro naudojimo laikotarpio valcavimo alyva išimama į metalo laužą. Alyvos atliekos yra pavojingos atliekos, o tiesioginis išmetimas taip pat sukelia rimtą aplinkos taršą.
⑤Atkaitinimas ir gesinimasŠiuo metu elektrinės krosnys naudojamos tarpiniam atkaitinimui ir galutinio produkto atkaitinimui buitiniame aliuminio apdirbime. Todėl atkaitinimo krosnies pramoninės išmetamosios dujos paprastai nėra apdorojamos ir tiesiogiai išleidžiamos.
Gesinimas oro gesinimo krosnyje paprastai nedaro poveikio aplinkai. Jei gesinimas atliekamas druskos vonios krosnyje (salietros), po gesinimo rūgščių ir šarmų proceso išmetamosios dujos bei ėsdinimo proceso metu susidarančios rūgštys ir šarminis skystis yra tiesiogiai išleidžiamos, o tai sukels tam tikrą aplinkos taršą.

3. Pagrindiniai teršalų šaltiniai valcuojant dengtus aliuminio ritinius
Šiuo metu, atsižvelgiant į technologiją, valcavimo alyva skirstoma į dvi kategorijas pagal skirtingus dengtų aliuminio ritinių panaudojimo būdus. Viena iš jų yra didelio klampumo valcavimo alyva, skirta valcavimui mažu greičiu, kurią daugiausia sudaro bazinė alyva (dažniausiai Nr. 20 pramoninė alyva) ir priedai (daugiausia turbinų alyva, greitaeigių variklių alyva, žibalas ir kt.). Kita – mažo klampumo valcavimo alyva, skirta greitam valcavimui, kurią taip pat sudaro bazinė alyva ir priedai. Dabar žibalas buvo labai patobulintas kaip mažo klampumo valcavimo alyva. Priedai daugiausia yra alkoholis, riebalai ir riebalų rūgštys. Dėl trinties tarp volelio ir folijos valcavimo proceso metu susidaro didelis kiekis aliuminio miltelių, dėl kurių valcavimo alyva pajuoduoja ir užteršia riedėjimo alyvą, todėl reikalingas pilno srauto filtravimas. Tačiau pasiekus tam tikrą lygį jį vis tiek reikia išmesti. Tiesioginis išmetimas sukels didelę aplinkos taršą. Valcavimo proceso metu taip pat susidarys alyvos rūkas, tačiau alyvos rūko koncentracija yra maža, iš esmės mažesnė nei 30 mg•m-3. Todėl dengtų aliuminio ritinių valcavimo metu susidaranti alyvos rūkas paprastai nėra apdorojama ir tiesiogiai išleidžiama.
4. Pagrindiniai teršalų pavojai
Pramoninėms nuotekoms išleidžiant į vandens telkinius, o pramoninėms išmetamosioms dujoms išleidžiant į atmosferą, nuotekose ir išmetamosiose dujose esantys teršalai įvairiais skirtingais keliais patenka į vandens telkinius, dirvožemį ir pasėlius, o kvėpuojant ir kontaktuojant su oda patenka į žmogaus organizmą, sukeldami žalą ir poveikį ekologinei aplinkai ir žmonių sveikatai.
Vandens paviršiuje plūduriuojanti nafta izoliuos orą, sumažins vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, prikibs prie vandens organizmų paviršiaus ir kvėpavimo sistemos bei juos žudys. Vandens dugne nusėdusi nafta po anaerobinio skilimo gamins labai toksišką vandenilio sulfidą.
Kai vanduo bus užterštas rūgštimi ir šarmais, pasikeis jo pH vertė. Jei pH vertė viršija 6,5–8,5 diapazoną, tai gali turėti įtakos vandens telkinio savaiminio apsivalymo procesui ir vandens organizmų išlikimui.
Kuo rimtesnė organinė tarša, tuo daugiau deguonies suvartojama vandenyje, dėl to sumažėja ištirpusio deguonies kiekis vandenyje, o tai turi įtakos žuvų išlikimui, o taip pat vandens telkinys tampa „eutrofikuotas“.
Sieros dioksidas yra labai dirginantis ir įkvėpus dideliais kiekiais gali sukelti plaučių edemą. Nacionalinių tyrimų agentūrų duomenys rodo, kad kai vidutinė koncentracija yra didesnė nei 50 mg•m-3, žmonės, kurie yra veikiami daugiau šių dujų, gali patirti slogą, dantų eroziją ir sistemines nepageidaujamas reakcijas. Be žalos žmonių sveikatai, jis daro didelę įtaką pastatams, metalo medžiagoms, žemės ūkiui, miškininkystei ir vandens produktams. Sieros dioksidas taip pat yra viena iš pagrindinių medžiagų, formuojančių rūgštų lietų.
Iš azoto oksidų toksiškiausias yra azoto dioksidas. Jis daugiausia dirgina žmogaus kvėpavimo organus ir gali sukelti plaučių edemą. Nuolatinis didesnės nei 9 mg•m-3 koncentracijos poveikis gali sukelti plaučių pažeidimą ir kraujavimą. Be žalos žmonių sveikatai, azoto oksidai reaguoja su angliavandenilių junginiais, sudarydami fotocheminį smogą. Sausas sieros dioksido nusodinimas sukels vandens telkinių ir dirvožemio rūgštėjimą, taip pat yra viena iš pagrindinių medžiagų, formuojančių rūgštų lietų.
Chloras yra dirginančios dujos, kurios daugiausia pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus ir žmogaus organizmo bronchų gleivinę, sukelia lėtinius ir ūmius apsinuodijimus. Didelės koncentracijos gali sukelti plaučių edemą. Kai koncentracija yra 0,11–6,56 mg•m3, sergamumas bronchitu, lėtiniu rinitu ir faringitu paveiktam personalui yra didelis.
Vandenilio chloridas yra labai dirginančios dujos, kurios daugiausia kenkia žmogaus organizmui per kvėpavimo takus ir gali sukelti lėtinį bei ūmų apsinuodijimą. Kai koncentracija viršija 3,4–21 mg.m3, daugumai paveiktų darbuotojų atsiranda gleivinės sudirginimas ir dantų erozija.
Ilgalaikis aliuminio junginių dulkių įkvėpimas žmogaus organizmui gali sukelti aliuminio plaučius. Kai koncentracija viršija 4mg.m-3, daugumos paveiktų darbuotojų plaučių raukšlės padaugės.

